Nuo devintojo dešimtmečio lazerinio apmušimo technologija buvo taikoma sunkiosiose pramonės šakose, pavyzdžiui, aviacijos, automobilių, laivų statybos ir mašinų gamyboje. 1981 m. „Rolls{3}}Royce of the UK“ plakiruoto kobalto-pagrindo lydiniai ant variklio turbinų menčių žymiai pagerino jų atsparumą dilimui. Italijos „Fiat“ naudojo „Stellite“ lydinį kaip apdailos medžiagą, kad sustiprintų automobilių variklių išmetimo vožtuvų lizdų paviršių.
2013 m. Kinijos mokslų akademijos Siano optikos ir tiksliosios mechanikos institutas suprojektavo ir sukūrė pirmąjį Kinijoje puslaidininkinį lazerį, skirtą dangai. Didelės spartos lazerinio dengimo technologiją 2017 m. pasiūlė Fraunhoferio lazerinių technologijų institutas Vokietijoje, o 2019 m. Kinijos mokslo ir technologijų ministerija nustatė, kad didelės spartos lazerinis dengimas yra viena iš technologijų, pakeičiančių galvanizavimą. Tais pačiais metais buvo pristatyta pirmoji Kinijoje šalyje sukurta didelės spartos{7}}lazerinio dengimo sistema. Remiantis statistika, 2020 m. lazerinės apdailos įrangos rinkos dydis Kinijoje išaugo iki 11,5 milijardo juanių, o ypač didelė paklausa tolesniuose įrenginiuose, pavyzdžiui, naujos energijos transporto priemonės ir aviacija.
2023 m. spalį „Chongqing News Network“ pranešė apie priedų gamybos technologijos pasiekimus. Ši technologija gali sukurti specialias dangas, suteikiančias pramoninėms dalims didesnį standumą ar tvirtumą, ir buvo plačiai naudojama automobilių inžinerijoje, įrangos gamyboje, aviacijos erdvėje, geležinkelių transporte, biomedicinoje ir kitose srityse.
2024 m. „Haoqi Technology“ pasiūlė naują paviršių -stiprinančių dangų paruošimo metodą, kuriame biomimetinė paviršiaus mikrotekstūra derinama su lazerinio dengimo technologija, žymiai pagerinant pagrindo ir dangos sukibimo stiprumą.